Mitai apie COVID-19, kuriais nereikėtų tikėti

Metų pradžioje nesustabdomai plisti pradėjęs virusas visą pasaulį sukėlė ant kojų ir privertė pasidomėti kuo gi šis virusas toks pavojingas. Deja, daug diskusijų, spekuliavimų ir nežinia tikrai turėjo daug įtakos neteisingos informacijos atsiradimui. Kiekvienas renkasi kuo tikėti, tačiau viešojoje erdvėje daugėjant neteisingos informacijos, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie stengiasi nuo viruso apsisaugoti visai ne tokiomis priemonėmis, kokiomis reikėtų. Kai kuriuos dalykus apie COVID-19 virusą yra būtina žinoti. Pavyzdžiui, nosies plovimas druskos tirpalu tikrai neatstos respiratorių bei apsauginių kaukių funkcijos, o antibiotikai nepadės stebuklingai pasveikti virusą pasigavus. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad druskos tirpalas ar antibiotikai veikia patį virusą – šis koronavirusas yra visiškai naujas žmonijai, todėl kol kas nėra jokių veikiančių vaistų. Mitai kartais gali būti skleidžiami labai įtikinamai, todėl dažnai klaidina. Kol kas pagrindinė apsaugos priemonė nuo viruso yra apsauginės kaukės, ypač FFP2, FFP3 respiratoriai. Papildomai apsaugai tinka pirštinės, apsauginiai skydai, dezinfekcijos priemonės. Tam, kad būtų pasirenkamos tik pačios geriausios priemonės apsisaugoti nuo viruso, dalinamės keisčiausiais mitais, kuriais tikėti nereikėtų.

COVID-19 virusas puola tik vyresnio amžiaus žmones

Užsikrėsti šiuo virusu gali bet kokio amžiaus žmogus ir tik nuo jo sveikatos būklės, imuniteto priklausys kaip organizmas susitvarkys su svetimkūniu. Mitas, jog virusas puola tik vyresnius asmenis daugeliui gali pasirodyti tiesa todėl, kad dažnai vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau sveikatos sutrikimų, dėl kurių užsikrėtus virusu su juo būna sunkiau susitvarkyti. Mitą galima lengvai paneigti atsižvelgiant į rodiklius. Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis skaičiuojama, jog vasaros metu 20-29 metų amžiaus asmenys sudarė daugiau nei 20 procentų visų užsikrėtusių virusu. Labiau pažeidžiami viruso yra tie asmenys, kurie turi silpną imunitetą, serga lėtinėmis ligomis, todėl visuomet siūloma maksimaliai apsisaugoti nuo galimybių užsikrėsti. Rekomenduojama vengti kontakto su kitais asmenimis ir dėvėti FFP3 respiratorius, kurie suteikia efektyviausią apsaugą.

COVID-19 virusas neegzistuoja karštame bei drėgname klimate

Išgirsti viešojoje erdvėje galima labai daug pasisakymų, pamąstymų ir nuomonių apie virusą ir jo plitimo galimybes. Galima atrasti informacijos apie tai, kad karštame ir drėgname klimate viruso nėra. Deja, tai nėra tiesa, nes Pasaulio Sveikatos Organizacijos (angl. World Health Organization) svetainėje suvedinėjami COVID-19 atvejai puikiai parodo, jog virusu užsikrėtusių asmenų yra visame pasaulyje, nepriklausomai nuo klimato sąlygų. Lygiai taip pat nereikėtų tikėti tuo, jog žiemos metu, kai bus minusinė temperatūra, nebereikės nešioti kaukių, nes virusas tiesiog išnyks.

Karštos vonios ir vakcina nuo plaučių uždegimo padeda išvengti viruso

Maudantis karštame vandenyje tikrai nepavyks sunaikinti organizme esančio viruso – tai nėra būdas kovoti su koronavirusais. Karštos vonios pakelia žmogaus kūno temperatūrą tik šiek tiek, todėl virusui, kuris dauginasi organizme tai neturi jokios reikšmės, nes jo buvimo sąlygos nepasikeičia. Žinoma, tinkama ir reguliari rankų higiena tikrai gali padėti apsisaugoti nuo bakterijų bei viruso patekimo į organizmą. Taip pat labai svarbu žinoti, jog nors virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, tai nereiškia, kad nuo jo apsisaugoti gali padėti vakcina nuo plaučių uždegimo. Sveikatos priežiūros specialistai informuoja, kad po šio skiepo susidaro imunitetas bakterijoms, kurios gali sukelti plaučių uždegimą (pneumokokai ir Haemophilus influenzae B tipo bakterijos), o ne koronavirusui.

Visi šie mitai gali labai suklaidinti, todėl itin svarbu nuolat sekti specialistų, gydytojų skleidžiamą informaciją, o ne pasikliauti bet kokio žmogaus skleidžiamomis mintimis viešojoje erdvėje. Žinojimas leidžia geriau apsisaugoti, pasirinkant tinkamas ir efektyvias priemones viruso prevencijai.