Koronaviruso COVID-19 atvejų rekordai Lietuvoje: kaip juo užsikrečiama?

vienkartinės kaukės

Prasidėjus antrai koronaviruso bangai, užsikrėtusiųjų atsiranda itin daug. Pastaruoju metu atvejų yra tiek, jog mušami Lietuvos rekordai – būtent todėl antrąjį kartą šalyje paskelbtas karantinas, tikint, jog jis padės sulėtinti viruso plitimą. Nors iki karantino vienkartinės kaukės, respiratoriai ar kitos apsauginės priemonės viešose uždarose vietose buvo privalomos, deja, to neužteko viruso stabdymui. Dabar apsauginės kaukės yra privalomos net ir neuždarose vietose, todėl tikimybė neužsikrėsti tikrai padidėja. Deja, net ir sergamumo rekordai kai kurių žmonių neįtikina apie viruso tikrumą, todėl viešojoje erdvėje vis galima pastebėti įvairiausių pamąstymų, jog virusas yra politinis, išgalvotas, o karantinas reikalingas dėmesiui nukreipti nuo kitų dalykų. Būtent todėl atsiranda žmonių, kurie į apsaugines priemones nežiūri rimtai ir jas naudoja netinkamai. Suprasti situacijos rimtumą yra būtina tam, kad būtų tinkamai saugomasi.

Karantinas tikrai nėra koks nors naujai sugalvotas būdas apsisaugoti nuo užsikrėtimo. Jau nuo seno karantino sąvoka yra puikiai žinoma ir taikoma tam tikrose situacijose. Tai labai veiksminga priemonė ligos plitimui stabdyti, kuri taip pat duoda sveikatos apsaugos sistemai daugiau laiko geriau sureaguoti į atsiradusią situaciją. Taip pat apie tai, kad karantinas iš tiesų veiksmingas jau galima spręsti iš pirmojo šiais metais paskelbto karantino, kurio metu susirgusiųjų tikrai sumažėjo. Visgi toks viruso plitimo stabdymo būdas pasiteisina, nes mažiau kontaktuojama, būriuojasi mažesnės žmonių grupelės, visur dėvimos vienkartines kaukės ar kitos apsauginės priemonės. Juk virusą pasigauti, iš esmės, galima bet kur – viešajame transporte, parduotuvėje, svečiuose, darbo vietoje, todėl atsarga ir žinojimas kokiais būdais galima užsikrėsti tikrai gali padėti save apsaugoti.

Virusas perduodamas artimo sąlyčio metu su sergančiu asmeniu. Kadangi jis plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, virusas gali greitai pasklisti aplinkoje, kai žmogus čiaudi, kosėja ar tiesiog iškvepia orą. Jei aplinkiniai tuo metu nėra nutolę bent dviejų metrų atstumu, užsikrėsti tikimybė būna gana didelė. Kitas būdas, kuris lemia užsikrėtimą, yra įvairių paviršių bei daiktų lietimas, kurie buvo liesti sergančiojo. Dažnai žmonės nejausdami vėliau patrina akį, pasikaso veidą, todėl infekcija gali lengvai patekti į organizmą. Tam, kad būtų galima tinkamai apsisaugoti nuo viruso reikia ne tik laikytis atstumo, bet ir dėvėti apsaugines kaukes, pirštines, o, jei itin dažnai liečiamas veidas – ir apsauginius skydus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *